Labas! Ar jau turėjai progą prisėsti ir susirašyti savo naujų metų tikslus? Šaunu. O gal dar nebuvo progos arba apskritai to net nežadi daryti? Irgi šauniai. Aš asmeniškai priklausau pastarajai grupei, tikslų “nuo naujų” jau keli metai neberašau ir visai džiaugiuosi, kad pagaliau išsilaisvinau iš tų overperformerių gniaužtų ir socialinių tinklų spaudimo pastoviai kažko siekti, būti daugiau ir kaip tik nauji metai – taip new me. Atsibodo tiesiog pastoviai savimi nusivilti, kad ir vėl ties sausio viduriu (toks iš geriausių atvejų) viską metu ir net ne beieškodama kitų būdų, nusigręžiu nuo savo svajonių ar norimų pokyčių gyvenime. Jeigu ir tu panašiai jautiesi su visais šiais naujametiniais tikslais, bet vis tik norisi turėti kažkokias gaires ką veikti su savo įpročiais bei svajonėmis, leiskimės kartu ieškoti alternatyvų, galimai rasi kažką inspiruojančio.

Tikslų “nuo naujų” jau neberašau, atsibodo pastoviai savimi nusivilti

Noriu tave pakviesti atlikti trumpą eksperimentą, davai? Sukryžiuok rankas ant savo krūtinės. Jau? Turiu nuojautą, kad greičiausiai nė nepagalvojai, kurią čią ranką ant kurios dėti ar kaip tai padaryti iš esmės. Tiesiog atrodo pats kūnas ėmė ir sukryžiavo, praktiškai autopilotu smegenims tik nusiuntus signalą. O dabar sukeisk rankas vietomis. Jauti tai? Kažkaip keistokai, tiek protas rodos įsijungė ir nagrinėja, o ir kūnas jaučia kažkokį mini diskomfortą. Ilgiau pabuvus pripranti, diskomfortas mažėja. O jei pakartotum šį eksperimentą po kokių 10 minučių? Manau ir vėl autopilotu tiesiog sukryžiuotum rankas kaip tau įprasta, nė nepagalvojus, kad jas galima ir gal net “vertėtų” kryžiuoti kažkaip kitaip. Nors ir protas gan aiškiai suvokia, kad anoks čia pokytis, tiesiog rankas sukeisti vietomis, tačiau kūnas yra “išmokęs” būtent tokį rankų sunerimą ir viska, kas yra daroma “kiek kitaip” kelia diskomfortą. O tada pagalvojus ką kūnas daro ir kaip jaučiasi, kai mes bandome jį priversti keisti daugumą savo įpročių iš esmės? Vietoj vakaro ant sofos – eiti į salę sportuoti. Keltis 6 ryto ir daryti dešimtis sau neįprastų ritualų, kai šiaip jau miegam iki maksimumo ir dar vieną snoozą uždedam papildomai, nes aj, apsieisim ir be pusryčių. Kai nusprendžiam pradėti gerti 3 litrus vandens, nors šiaip organizmas gyvas keliais puodeliais kavos ir kai kada kokiu vaisvandeniu ar alkoholiu. Kai užsimanom drąstiškų pokyčių – neberūkyti, išeiti iš darbo, sukurti verslą arba tiesiog daugiau laiko praleist gryname ore, su draugais, su šeima. Ir tada nors persiplėšk, kiek ilgai kūnas gali tai patempti, kai užkraunam jį tokiais milžiniškais pokyčiais? Jis galiausiai įjungia savisaugos rėžimą, nes visi šie pokyčiai išmuša įprastą ir komfortišką jo elgseną. Ir dažniausiai niekur taip ir nenueinam tada su tais savo gerais užmojais, nes jų prisigalvojam per daug, per sudėtingų. Net ir tyrimai sako, kad pavyzdžiui Amerikoje savo naujametinius tikslus ties vasara ir toliau puoselėja vos tik 9% žmonių (SPSP Annual Convention tyrimo duomenys, 2017). O amerikiečiai kaip žinia ir šiaip mėgėjai overperforminti, tad tikiu mūsų šalyje šis skaičius būtų dar mažesnis. Tai kaip tada imtis tų norimų pokyčių?

Sako – būk specifiškas su savo tikslais, kurkis tik SMART (Specific, Measurable, Ambitious, Relevant, Time bound) tikslus, būk konkretus ir labai aiškiai apibrėžk kaip pasieksi tai ko nori. Nežinau kas taip sako, bet man tikrai ne kartą ši informacija šmėstelėjo galvoje kaip pirminis šaltinis galvojant apie tikslų kūrimą. Ilgainiui ėmiau suprasti, kad užsirašius tokį “smart” tikslą mes save tiesiog įrėminame į vieną būdą, vieną variantą tam norui pasiekti. Tarkime tikslas: kineziterapeuto sudaryta makšta kiekvieną rytą, skiriant 45 min. Atrodo kaip ir viskas su juo gerai, specifiškas, aišku ką ir kada daryti, ir kiek laiko, viskas “kaip reikia”. Bet ant popieriaus jis žiūrisi gerokai fainiau, nei yra įgyvendinamas realybėje. Nes atrodo noras yra aiškus – daugiau judėjimo, kad jaustis energingiau, kad kūnas būtų sveikesnis ir turėtų daugiau jėgos. Bet su šiuo gražiu noru ir tokiu specifišku tikslu aš save įrėminu tik į vieną būdą to pasiekti. O jeigu nepaeina, kas tada? Aš tiesiog nebeieškau kitų būdų pasiekti tam pačiam norui. Ir dar kaip šleifas nusitęsęs nusivylimas savimi, kad nesugebu, kad neturiu valios, disciplinos ir dar šimtai kitų savęs plakimų formų. Pastebėjus tai supratau, kad tų tikslų kėlimasis man atneša daugiau nemeilės sau, nei kažkokių rezultatų ar bendros geresnės savijautos, įgyvendintų projektų ar svajonių išsipildymo.

Tai ką tada daryti vietoj tikslų rašymo? – Aprašyk savo gyvenimo viziją ir manifestuok mažus dalykus savo kasdienoje ✨

Prieš kelis metus dirbdama su asmenine mentore gavau namų darbą – apsirašyti savo gyvenimo viziją, kaip atrodo mano diena po 5 metų. Labai konkrečiai, ką veikiu, ką matau aplinkui, kaip jaučiuosi, kokie kvapai tvyro ore, kokios mano atsakomybės, viskas esamuoju laiku, lyg tą jau turėčiau, lyg jau būčiau tuo žmogumi, kuriuo noriu būti. Priėmiau šią užduotį ypač atsakingai ir skyrusi geras porą valandų vizijos apsirašymui supratau kelis esminius dalykus. Viena, kad apsirašant viziją aš būnu pakankamai specifiška su savo norais, o ne būdais, kaip tuos norus pasiekti. Antra, įsivardinau sau, kad kai kurie mano norai iš tiesų yra visai ne mano norai. Keistai skamba, bet gal ir tu turi kokį norą, kuris yra labiau noras norėti to noro, nei iš tiesų tai tavo tikras noras? Na ir trečia – įsivardinau sau ką daryti jeigu nežinau ko noriu. Tikiu ir tau teko ne kartą su šia mintimi ar būsena susidurti. Kas man padėjo? Elementarus smalsumas. Tiesiog domėtis įvairiais dalykais, kurių nesuprantu, nors viduje visai jiems prijaučiu, per juos pavyksta pažinti save ir palengva jausti tuos natūralius, nuoširdžius norus bei poreikius, kurie eigoje (iš)kyla iš širdies. Kurie nėra primesti aplinkos, socialinių tinklų ar vedini vaikystės traumų. Kai tai bus tikra, suprasi ta ne protu, o visa savastimi, pažadu.

Na o dabar įsileisiu tave pas save į jautrią, bet tuo pačiu man ypatingai svarbią erdvę – savo vizijos aprašą. Kodėl sakau jautrią, nes tuo dalintis yra pažeidžiama, nes nesinori, kad kas tave išjuoktų ar visumoje kažką galvotų apie tavo tikruosius norus. Tad jau dabar vienas iš patarimų tau, jei planuotum pasidaryti panašią viziją – nekurk jos tokios, kad ji kabotų tau ant sienos ir mama, draugė ar partneris pastoviai tai matytų. Tada ten (galimai) atsiras kažkoks filtras, kad vizija atrodytų fainiau, patraukliau. Kurk tai tik sau. Na o manoji vizija pradėjo pildytis jau po mėnesio, tada su vyru įsigijome savo nuosavą būstą su indaplove! ir su šalia esančiu mišku, gaivos ir gryno oro kupina aplinka. Ne boho stiliaus dar, bet laiko tam įgyvendinti dar turim pakankamai. Po dar kelių mėnesių aplankiau savo svajonių šalį – Kroatiją, o dabar namuose puikuojasi žavios nuotraukos iš ten. Šita eilutė “Arba laukiuosi antro vaiko arba abu jie” iki šiol kelia šiurpuliukus, nes praėjus 5 mėnesiams sužinojau, kad laukiuosi dvynukų. Jau esu radusi aktorinio akademiją, kuri tuo metu dar net nebuvo susikūrusi, o po jos atidarymo kaip niekad jaučiu, kad man ji yra neapsakomai artima. O ir galutinis egzaminas yra spektaklis ir su žiūrovais, kaip ir toje mano vizijoje. Nekantrauju po kokių metų pradėti ten mokytis. Online verslo idėjų turiu jau ne vieną, viskas palengva dėliojasi į įgyvendinimą. Gyvybingumu ir savo sveikata rūpinuosi kaip niekada anksčiau ir tikiu, kad pastovus ieškojimas naujų būdų kaip tą padaryti, o neprisirišimas prie vieno, mane išlaisvino ir išmokau mėgautis pačiu procesu savimi besirūpindama. Sodybą jau irgi nusipirkom, po daugiau nei metų laiko. Ir visai ne prie ežero ji, dar geriau – prie jūros. Ir išties džiaugiuosi, kad išmokau jausti. Mokausi to kasdien ir svarbiausia leidžiu sau jausti, būti ir tai priimti. Ir dar daug prieš akis visko įvyks ir tikrai tikiu, kad būtent tokią gyvenimo viziją pasieksiu kai man bus 32 metai ir bus 2026 metų gegužės 21 diena. Net neabejoju tuo. Ši vizija mane įgalino, nes buvau nuoširdi ir atvira su savimi, įvardinau sau tikruosius norus ir man tai tapo kelrode žvaigžde, kur link kiekvieną dieną turiu žengti po tą mažą žingsnį, kad priartėčiau prie savo norimo gyvenimo. Man tai padėjo ir iki šiol padeda nepaklysti kelionėje ir pakankamai aiškiai primena mano asmeninius prioritetus. Ir kasdien apie tai galvoju, manifestuoju ir svarbiausia kuriu sau galimybes to pasiekti, nevaržant savęs, kaip tai padaryti. Labai ir tau to linkiu, kad tai atrastum savyje ir savo gyvenime.

VIZIJOS ATVAIZDAVIMO BŪDAI

Pasirink sau patogiausią ir patraukliausią būdą – tai gali būti žodinė išraiška tavo asmeninėje užrašinėje ar tiesiog ant popieriaus lapo. Tai taip pat gali būti ir plakatas su įvairiausiomis iškarpomis iš žurnalų, laikraščių ar net pieštinė tavo pačios versija dalykų, kurių nori. Taip pat tai gali būti nuotraukos, afirmacijos ar šiaip tam tikri, tik tau suprantami užrašai namų interjere, kurie būtų įrėminti ar kitaip tau kasdien primintų apie tavo viziją. Tai gali būt ir kombinacija visų išvardintų ir dar visokių kitų būdų, fantazija čia yra beribė.

VIZIJOS LAIKOTARPIS IR GYVENIMO SRITYS

Čia visiškai pasikliauk savo nuojauta ir laikotarpį pasirink kokį tik nori. Tai gali būti metų, pusmečio ar kaip mano asmeninėje vizijoje – 5 metai nuo šios akimirkos. Pačioje vizijoje įsivardink viską ko norėtum, kaip norėtum. Gali pasirinkti ir vieną konkrečią sritį, tarkime – santykiai, karjera, asmeninis tobulėjimas ir pan., arba gali pasirinkti viską, čia vėlgi, tikiu pajausi kaip tau norisi.

DIDELĖS SVAJONĖS IR YPAČ AIŠKŪS NORAI

Kaip sakoma – dream big! Tiesiog leisk sau svajoti, plačiai, be jokių ribojančių įsitikinimų, be jokių papildomų stabtelėjimų ir pasvarstymų, o gal man nepavyks to pasiekti, o gal čia per daug noriu. Ne! Viskas yra įmanoma, jei tik labai to norime. O norus įvardink arba atvaizduok ypač aiškius, savo savijautą, emocijas, erdvę, kvapus, nuotaiką. Ir ypač svarbu, jeigu savo viziją aprašai, rašyk viską esamuoju laiku, lyg viskas tau jau būtų nutikę, lyg jau būtum toje būsenoje, kurioje nori būti, lyg jau turėtum tai, ko siekei ir norėjai.

Savo viziją visada naudinga turėti kažkur po ranka ar prieš akis, kad ši pastoviai tau primintų apie svarbiausius dalykus – tavo norus gyventi savo autentišką gyvenimą. Tai simboliškai tampa tam tikra energija, kurią tu pasiunti Visatai ir ši tave aiškiai išgirdusi siunčiu dovanas bei pamokas, įvairiausius patyrimus, kad prie savo norų palengva priartėtum kasdien.